Mintys

Popular Posts:

31.10.17

Eliutė, gyvenanti Kalifornijoje: Turi išmokt išlaukti

Įėjus į Eliutės namus pamiršti, kad čia Amerika. Tarp medžių pasislėpęs namukas primena senąją Europą, ypač Prancūziją. Bendraujant su jaunatviškai atrodančia stilinga moterimi pamiršti amžiaus ar kartos skirtumus – pagal amžių Eliutė galėtų būti mama, bet liežuvis sunkiai verčiasi sakyti Jūs. Energijos ir gyvenimo džiaugsmo jai galėtų pavydėti net trisdešimtmetė.


Įėjus į vidų patenki į muziejų – menkiausia detalė kruopščiai apgalvota, suderinta. Daug originalaus vintažo ir kiekvienas daiktas turi savo istoriją. Kambario vidury kaba įspūdingas sietynas, kurį Eliutė buvo nusižiūrėjusi jau seniai, ir kurį po 5 metų jai netikėtai padovanojo draugė iš Vokietijos. Dailiai vintažinei spintai jau virš 200 metų, kėdes, veidrodžius moteris pati atrestauravo, o ant stalo jaukiai įsitaisiusi prancūziška višta – prancūziška.
Moteris šiame name gyvena jau 47 metus, ko praktiškai nepasitaiko lengvai būstą ir gyvenamą
vietą keičiančioje Amerikoje.



Eliutė gimė Klaipėdoje, Lietuvos diplomato šeimoje, po to šeima persikėlė į Kauną, o antrojo pasaulinio karo metais metais bėgo į Vokietiją ir apsistojo Hamburge. Amerikoje, Čikagos mieste  Eliutė pirmą kartą atsidūrė būdama 19 - os metų.
Po pirmų poros savaičių norėjau važiuoti atgal – buvo baisu, viskas kitaip. Pasakiau tėčiui, kad noriu grįžti. Jis patarė prieš grįžtant nueiti į Čikagos Meno Institutą. Nuėjau ... Visi mes buvom vienodi, menininkai, ir galvojom vienodai. Ir tikrai pasidarė smagu.
Čikagoje Eliutė sutiko savo būsimą vyrą: Aliukas pamatė mane ateinančią ir tą pačią minutę pasakė, kad aš būsiu jo žmona... Man jis labai patiko. Tas žmogus buvo toks pilnas entuziazmo!




Į Kaliforniją, Walnut Creek, jauna pora atsikraustė 1970- ais metais, dėl vyro darbo (Aliukas buvo chemikas). Vyras sakė, kad Walnut Creek gyventi per brangu, reikia ieškoti namo gretimame miestelyje, bet Eliutė užsispyrė, kad nori gyventi būtent čia. Tai tu važiuok ieškoti, o aš pabūsiu su vaikais“,  nusileido Aliukas.
 Pamačiau vieną namą tarp lazdyno riešutmedžių, buvo kažkas tokio jame“,   pasakoja Eliutė
Agentas bandė atkalbėti, nes ten tuo tuo metu gyveno alkoholikai, jis apleistas, net iš vidaus negalėjo parodyti.
Man nesvarbu“, – užsispyrė Eliutė. Paskambino vyrui : Aliuk kokį aš namą radau!!!
Atvažiavęs vyras išsigando: Ką tu padarei?
Bet juk tik $35,000“,  savo pasirinkimą gynė Eliutė.
Namo būsena tuo metu buvo tokia, kad galima buvo į tualetą įkristi, bet vyras buvo nagingas, patys viską sutvarkė. Čia gimė jauniausia, trečia dukra. Beje, šiuo metu namas kainuotų virš milijono dolerių.




Baigusi Universitetą, Eliutė 25 metus dirbo įvairioms su drabužiais susijusioms parduotuvėms  kaip Buyer - užsakovė. Daug važinėjo, buvo įdomu. Dar kūrė papuošalus. Šiuo metu ji turi savo pastovią klientūrą ir porą dienų per savaitę dirba butike, Berkeley.
Eliutės papuošalai labai originalūs, moteris eksperimentuoja su naujom medžiagom, metodika : „Čia yra labai daug darbo, bet aš taip mėgstu, kad man tai nėra darbas“.




Aš galvoju taip: visi daro karolius ir panašiai. Aš darysiu tai, ko niekas nedaro. Jau metai darau šį stilių. Vieną rytą atsikėliau ir pagalvojau    moku paišyt ir darysiu tai. Nupaišau, išpjaunu iš tokio plono porceliano, pasakoja Eliutėpo to dažau“,   pasakoja Eliutė.
Sesei į Vokietiją siųsiu vabalus, nes ji juos mėgsta, o vienai poniai, kuri mėgsta japonišką stilių, masyvesnius papuošalus




Eliute, iš kur ateina idėjos?

Prisimenu, buvau septynerių, gyvenom Vokietijoje lageriuose... Grindis mėgau valyti, kad būtų švaru, prašydavau mamos, kad iš bulvių maišo pasiūtų staltiesę. Eidavau gėlių ieškoti, pasidaryt savo kampelį, į kurį gali pabėgti nuo visko, kas baisu.

Dabar atsisėdu čia vakare   man taip ramu...


Išgyventa daug  gyvenimas lageriuose, mirė pirmas kūdikis, anksti nuo vėžio mirė vyras, ji liko su trimis nedidukais vaikais.
Taip padaryta viskas gyvenime, viskas jau sudėta. Turi išmokti atsitraukti, neimti į galvą. Užtrunka pergyventi. Išmoksti nekreipti dėmesio, ką kiti daro gyvenime. Pamiršti viską, pavydą...





 Eliutė įkvepiančiai dalinasi naujomis interjero idėjomis  kitą vasarą ji planuoja sienas perdažyti baltos kreidos spalva. Ir grindis galvoja perdažyti.
Dabar reikalinga laimėti loteriją  čia net ne klausimas, ar reikėtų. Būtina! Tada pertvarkysiu virtuvę ir su kitais pasidalinsiu“, – svajoja Eliutė.
Paprašius ją nufotografuoti, moteris dailiai įsitaiso ant sofkutės ir pasidomi, ar gerai plaukai atrodo: Kitą savaitę einu į kirpyklą – aš noriu šiek tiek kitokio stiliaus. Žinau, ko noriu. Reikia pabandyt. Nebandai, nežinai...
Kitais metais Eliutei sueina 80.

27.9.17

apie "Burning Man" festivalį dalyvių lūpomis

Aut. Rasa Kazlas

Nevados smėlio audrų nugairinti lietuviai, kaip visada išgyveno  nepaprastus potyrius

Daugelis žmonių, kurie nors kartą yra dalyvavę “Burning Man” festivalyje, dalidamiesi savo įspūdžiais apie šį renginį, visada priduria, kad tai kas visą savaitę vyksta utopinį pasaulį primenančioje Nevados dykumoje, nupasakoti ir apibūdinti žodžiais neįmanoma. Gal ir neįmanoma, bet pabandyti verta. Tuolab, kad  per pastaruosius keletą metų “Degančio žmogaus” renginyje dalyvavo ir  ne viena lietuvių kūrėjų grupė, buvo pristatytos net kelios mūsų tautiečių meno instaliacijos.

“Aušros šokis” sulaukė nemažai dėmesio



24.9.17

Virginija, gyvenanti Mexico City: apie miestą, kultūrą ir žemės drebėjimą


Esate pirma mano sutikta (virtualiai) lietuvė, gyvenanti Mexico city (Mechiko), Meksikos sostinėje. Kokie keliai ten atvedė? Kokia buvo pradžia? Prie ko buvo sunkiausia prisitaikyti? 




Mūsų čia jau visai nemažai, turint galvoje, kad Meksika - ne pati populiariausia šalis tarp lietuvių.

9.8.17

Irina: Astrologija man yra savęs pažinimo menas




Irina, esi baigusi psichologiją. Kada susidomėjai astrologija ir pasukai būtent šiuo keliu? Ką suradai astrologijoje, ko neturi tradicinė vakarų psichologija?

Astrologija susidomėjau dar studijuodama psichologiją. Galima sakyti, kad astrologija domėjausi nuo paauglystės, bet tai buvo labiau populistinis domėjimasis, toks kaip ženklų suderinamumas, ypač santykiuose su vaikinais arba tinka/netinka. Psichologija mane domino žymiai labiau, ypač žmonių tarpusavio santykių tema. Man patikdavo analizuoti ir labiau reaguodavau į tai, kaip žmogus kalba, o nei tai ką sako. Kūnas, intonacija, emocija man pasakydavo kur kas daugiau. Norėjau studijuoti psichologiją, bet tai nebuvo labai paprasta, nes po mokyklos neįstojau (mokiausi ne per geriausiai). Tada įstojau į pramonės inžineriją. O varge, vos ištraukiau pusmetį ir mečiau!
Po to sekė darbas, vaikai, tad studijos nusikėlė, bet psichologija visada buvo šalia. Skaičiau knygas, pradėjau gilintis į sielos reikalus, pasąmonę, priežasčių/ pasekmių dėsnius ir pan. Bet vis tik jaučiau, kad reikia rimtesnių studijų. Po penkių metų savarankiškų studijų vis tik įstojau į universitetą ir tai buvo kažkoks stebuklas. Iš pradžių buvau euforijoj, graužiau mokslus taip, kaip nesimokiau mokykloj, bet su metais užsidegimas geso. Kuo toliau studijavau, tuo labiau jutau, kad klasikinė (mokslinė) psichologija labai kategoriška, ribota, net sausa. Manęs tai netenkino, jaučiau, kad kažko trūksta, kad yra daugiau, turi būti daugiau. Tuo metu, kai buvau ant nusivylimo ribos, sutikau psichologę, besidominčia alternatyviais dalykais. Pasukau ten ir aš. Taip atsirado pirmoji iš krypčių -astrologija. Aš vėl galėjau skraidyti.

3.8.17

Rūta: Amerika yra mano namai


Rūta, kokia Tavo Amerikos istorija? Ar nuo pat pradžių Kalifornijoje?

Atkeliavau į Ameriką prieš aštuonuoliką metų - su dviem baltapūkias pypliais ir tvirtu įsitikinimu, kad viskas įmanoma. Vyras Linas čia gyveno jau šešerius metus, ir mūsų laukė jaukūs namai Bostone šalia vandenyno. Vėliau persikėlėme į Niujorką, vėl prie vandenyno, kur dvyliką metų dirbau madų industrijoje.
O praėjusių metų gale dviese su Linu automobiliu pervažiavom Valstijas iš rytų į vakarus ir įsikūrėme San Francisko įlankos pakrantėje, irgi ant vandenyno kranto. Tad kaip tikri Klaipėdiškiai, kur besikraustytume, išlaikėme mums įprastą potraukį gyventi pakrantėje.

27.7.17

Gabrielė Kalifornijoje: Pradžia




Gabriele, kokia Tavo Amerikos istorija? Kodėl būtent Kalifornijoje?

Pirmą kartą su Amerika susipažinau dar būdama 15- ikos. Atvykau aplankyti savo giminių. Dar dabar pamenu, kad akys raibo nuo kitokio pasaulio. Tuomet atrodė, kad visi matyti filmai virto realybe, kuria buvo taip sunku patikėti. Kupina jaunatviškumo ir pozityvo, parsivežiau be galo daug gerų emocijų. Kažkur, giliai pasąmonėje, vis prisimindavau karštą Kalifornijos saulę, bet save realizuoti stengiausi Europoje. Taip sakau, nes baigusi mokslus išvykau gyventi į Olandiją. Ten praleidau 4 metus ir vėliau sugrįžau į Tėvynę. Dirbau, mokiausi, auginau dukrą ir nesvajojau apie dar vieną išvykimą. Bijojau, kad niekur nepritapsiu ir namų ilgesys galiausiai vėl privers grįžti atgal. Po 11 metų pertraukos vėl gavau galimybę išvykti pailsėti ir aplankyti artimuosius. Šįkart vykome kartu su dukra. Turėjome turistines vizas, gyvenome šia diena ir leidome gyvenimui tekėti sava vaga. Taip jau nutiko, kad šalia atsirado žmogus, kuris manęs nebeišleido. Šiai dienai esu laimingai ištekėjusi už Amerikos lietuvio ir savęs kitur nebeįsivaizduoju. 

10.7.17

apie moterų konferenciją, šunų pavadėlius ir prancūzišką putojantį vyną

Nesu apsisprendusi dėl savo požiūrio į dideles konferencijas. Esu nemažai dalyvavusi, lengvai susižaviu  oi, kokie įdomūs pranešėjai, temos, diskusijos! Bus kažkas tokio! Einu su didelėm sparnuotom viltim įsikvėpt, sužinot, išmokt. Išeinu  nu jo, kažką nugirdau, pamačiau, bet kur kas daugiau laiko praleidau pasimetusi toj tirštoj dalyvių, energijų, skonių ir net kvapų koncentracijoj.
Gerai, jei ką iš anksčiau pažįsti  jautiesi patogiau, o jei ne, ir jei dar esi introvertas  toks jausmas, kad visi kažkur skuba ir niekas nieko nemato, nepastebi, nenori. O gal atvirkščiai  skuba, kad atrodytų užsiėmę ir svarbūs, nes ir patys nejaukiai jaučiasi.
Nežinau, ar dėlto, kad BlogHer buvo moterų konferencija (dalyvavau kitose moterų konferencijose), bet ji kitokia. O gal dėlto, kad vyksta jau virš 10 metų, tai iš klaidų pasimokyta, patobulinta, išgryninta.